Geriausi kelionių ir keltų bilietų pasiūlymai!

Miestas rytų Uzbekistane, sostinė ir didžiausias miestas šalyje. 1,98 mln. gyventojų (2005). Išsidėstęs oazėje prie Čirčiko upės, aplinkiniuose regionuose auginama medvilnė ir vaisiai. Didelis pramonės ir transporto centras. Išvystytos pramonės šakos: mašinos ir įrengimai, medvilnės ir šilko audiniai, chemija, tabakas, baldai. Yra kelios didelės bibliotekos, Uzbekijos mokslų akademija, aukštojo mokslo institucijos.
Miestas minimas nuo VII a., nors manoma, kad buvo įkurtas jau I a. pr. m. e. VIII amžiuje jį užėmė arabai, XIII a. Čingischanas, XIV a. Timūras (Tamerlanas). 1865 m. Taškentą užėmė Rusija, 1930 m. jis tapo Uzbekijos TSR sostine (pakeitė iki tol sostine buvusį Samarkandą). 1966 m. miestas patyrė didelį žemės drebėjimą. 1991 m. tapo nepriklausomos Uzbekijos sostine.
Pro Taškentą ėjo žymusis Šilko kelias iš Kinijos į Europą.

Antras pagal dydį Uzbekistano miestas ir Samarkando provincijos sostinė. Miestas įsikūręs Azijos Šilko kelio viduryje (tarp Kinijos ir vakarų). 2001m. UNESCO įtraukė šį 2700 metų senumo miestą į Pasaulio paveldo sąrašą – „Samarkandas – kultūrų kryžkelė“.
Samarkandas (gr. Marakanda:) – vienas seniausių pasaulio miestų,to paties amžiaus kaip Babilonas ar Roma, klestintis dėl savo patogios padėties prekybiniame Šilko kelyje. Buvo laikų, kai Samarkandas buvo svarbiausias Vidurinės Azijos miestas, tačiau didžiąją savo istorijos dalį miestas prabuvo pavergtas Persijos. Samarkando kultūra vystėsi įtakojama Irano, Indijos, Mongolijos, Vakarų ir Rytų kultūrų. 1925m. miestas tapo Uzbekijos SSR sostine, o 1930m. sostinė perkelta į Taškentą.

Miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio. Buchara - vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos jo įkūrėjas Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau - SSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos SSR.
Buchara - unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to, 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX-XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų - IX-X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias - Kaljano).

Vienas žinomiausių ir garsiausių miestų Centrinėje Azijoje, išsidėstęs kairiajame Amudarjos krante, Kyzylkum dykumos teritorijoje, 450km nuo Bucharos. Tai unikalus miestas - paminklas, kurio viena iš dalių - Ichan-kala - 1990m. UNESCO buvo pripažinta istorinės reikšmės paminklu.
Tai miestas - muziejus po atviru dangumi, daugiau negu 2500 metų senumo. Khiva sudaro medresės, mečetės ir minaretai (vienas iš jų - aukštas ir gražus Islam-Khoja minaretas). Khivoje yra didžiausias skaičius minaretų Azijoje, iškiliausias iš kurių yra kalta-Moll minaretas (1835).