Maljorka

Maljorka - tai didžiausia Balearų salyno sala. Savo žymę Maljorkos istorijoje paliko tokios garsios tautos kaip finikiečiai, graikai, romėnai, bizantiečiai ir arabai. XIII a. į salą atsikėlė katalonų naujakuriai ir atnešė savo kalbą, kuria čia kalbama iki šių dienų. Salos sostinė ir viso Balearų salyno administracinis centras - Palma de Mallorka. Palma de Maljorka įsikūrusi didžiulėje 25 km ilgio ir 20 km pločio įlankoje.

Geografinė padėtis. Maljorkos sala tęsiasi 100 km iš rytų į vakarus ir 75 km iš šiaurės į pietus. Ši vietovė labiau panaši į žemyną, o ne į salą. Poilsiautojus čia žavi itin įvairus kraštovaizdis ir gamta. Siera de Tramuntanos kalnuose galima gėrėtis tipiškais kalnų peizažais. Šioje, pačioje aukščiausioje salos vietoje, yra tokie dailūs miesteliai kaip Valldemossa ir Soller. Šiaurinė Maljorkos dalis, kuria 100 kilometrų nusitęsia kalnagūbriai, išsiskiria skardingais krantais, priglaudusiais jaukias įlankėles, kurių daugelis prieinamos tik iš jūros pusės, ir laukiniais paplūdimiais. Pietinė Maljorkos dalis - karšta ir sausa. Joje puikuojasi patys gražiausi salos paplūdimiai ir įlankos. Kiti kurortai įsikūrę pietvakarinėje pakrantės dalyje, iš abiejų Palmos įlankos pusių. Maljorkos rytuose galima aplankyti Coves d'Arta urvą, o šiaurės rytuose - didžiules Alcudia ir Pollenca įlankas.

Klimatas. Dėl itin palankaus Viduržemio jūros klimato Maljorka priskiriama prie tų kurortų, kuriuose turistai lankosi ištisus metus. Net ir pačiame vasaros įkarštyje čia nebūna pernelyg alinančio karščio ir vidutiniškai temperatūra siekia 27-29 °C, o žiema išsiskiria savo švelnumu ir temperatūra čia būna apie 15 °C. Santykinė drėgmė ištisus metus sudaro apie 70 proc. ir kartu su palankia temperatūra leidžia kurorto svečiams puikiai jaustis.

Ekonomika. Turizmo industrija saloje pradėta vystyti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Prie puikių smėlio paplūdimių, vaizdingų kalnų, civilizacijos nepaliestų miškų iškilo pirmieji viešbučiai patiems turtingiausiems Europos žmonėms. Tai buvo elitinio poilsio zona. Dabar platų įvairaus lygio viešbučių pasirinkimą siūlanti Maljorka prieinama visiems. Salą kasmet aplanko daugiau, nei 5 mln. turistų.
Maljorka, iš visų Balearų salų, seniausiai besiverčianti turizmu. Šiandien kurortinis turizmas - Maljorkos gyvavimo pagrindas. Sala turi didžiulį šiuolaikinių viešbučių tinklą, užtikrinantį svečiams aukščiausios klasės komfortą ir tikrą europietišką aptarnavimą.
Vietos virtuvė, kurios pagrindą sudaro švieži jūros produktai ir vaisiai, stulbina savo įvairove ir prašmatnumu. Maljorka taip pat garsėja folkloru ir tradiciniais amatais, tarp kurių - medžio raižymas, molinių puodų žiedimas, keramika, perlų apdirbimas, nacionalinis siuvinėjimas ir daugelis kitų. Važiuojant po salą galima pasigėrėti Maljorkos simboliais laikomais vėjo malūnais.

Ką verta aplankyti Maljorkoje?

• Palma de Maljorka. Tai gyvas, judrus ir spalvingas, turtingą praeitį turintis miestas. Mieste daug istorinių paminklų, keli muziejai. Verta apžiūrėti Maljorkos gotikinę šventovę - Šv. Eulalijos bažnyčią. Ten, kur anksčiau stovėjo arabų muilo fabrikas, XIV a. buvo pastatyta erdvi gotikinė bazilika. Senamiestyje yra išlikusios dvi pilys - Belverio, stovinti jau 600 metų, ir Maljorkos karalių pilis, kurioje dabar įsikūręs Istorijos muziejus. Maljorkos muziejaus trijuose skyriuose eksponuojami musulmonišką krašto praeitį liudijantys radiniai, Maljorkos dailė ir etnologijos eksponatai. Mieste yra ir Etnografijos muziejus, neseniai įsteigtas garsaus ispanų dailininko Chuano Miro muziejus. Gotikinė Palmos katedra pradėta statyti XIV a. musulmonų mečetės vietoje. Katedros vidus stebina puošnumu ir iškilmingumu.
• Valdemosa. Tai senovinis Maljorkos miestelis, kuriame yra išlikusių XV-XVIII a. architektūros statinių. Įdomus Kartiaziano vienuolynas, kurį kaip savo rezidenciją pastatė salos karalius. Dabar muziejuje galima susipažinti su vienuolių buitimi, aplankyti celę, kurioje 1838-1839 m. žiemą gyveno dvi iškilios asmenybės: rašytoja Žorž Sand, čia parašiusi knygą „Žiema Maljorkoje", ir garsus lenkų kompozitorius ir pianistas Frederikas Šopenas. Šiai romantiškai menininkų porai atminti miestelyje įrengtas muziejus. Vienuolyne yra įdomi XVIII a. vaistinė. Miestelio kavinukėse galima pasivaišinti vietiniu įvairių rūšių vynu ir likeriu.
• Deija. Už 3 km nuo Valdemosos yra vaizdingos Deijos apylinkės, mėgstamos poetų, kompozitorių, dailininkų. Miestelis yra ramus ir mielas, išlaikęs tipišką ispanų gyvenvietės koloritą. Čia gyveno, kūrė ir buvo palaidotas žymus anglų poetas Robertas Greivsas. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria puikus vaizdas į jūrą, kur stūkso įspūdinga Sa Foradados uola.
• Formentoras - kalnuotas pusiasalis salos šiaurėje. Į jį iš Polencijaus uosto veda kelias per kalnus. Tai tarytum Sierra de Tramuntana kalnų tąsa su įspūdingais skardžiais ir tankiais pušynais. Nusileidus nuo kalnų, galima pailsėti jaukiame idiliškame Formentoro paplūdimyje.  Kitoje „Bahia de Pollensa" įlankos dalyje yra gerai išsilaikiusių apsauginių XIV a. Alkudijos sienų, du fortai ir romėnų teatro griuvėsiai. Pakeliui į Alkudiją - dėmesio vertos El Interioro, Sineu, Muro gyvenvietės. Jos labai skiriasi nuo pakrančių kaimų ir išpuoselėtų kurortinių miestukų. Kelionės metu stebina vėjo malūnų, būdingų ne tik Maljorkai, bet ir visai Ispanijai, gausa, žavi kaimo vaizdai, iškalbingai bylojantys apie krašto praeitį, dabartį ir ateitį.