Portugalija

Portugalija

Portugalija - valstybė Pietvakarių Europoje, kuri ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija šiaurėje bei rytuose (sienos ilgis – 1214 km), o likusi šalies pusė yra  skalaujama Atlanto vandenyno (pakrantės ilgis – 1793 km). Portugalijoje daug įvairių tautų paliktų kultūros paminklų, muziejų po atviru dangumi ir UNESCO saugomų objektų. Viduramžiais įvykusi ekspansija į įvairias pasaulio šalis, buvusių kolonijų kultūros tai pat suvaidino ir tebevaidina svarbų vaidmenį formuodamos dabartinę Portugalijos kultūrinę aplinką. Dėl stiprios katalikų Bažnyčios įtakos ir diktatoriaus Salazaro valdymo Portugalija iki šiol tebėra konservatyvi, tradicijų paisanti šalis. Religiniai festivaliai „romarias“ čia yra tiesiog šventi ir traktuojami lygiai taip pat rimtai kaip ir futbolo varžybų rezultatai. Šeima ir jos tradicijos yra lygiai taip pat kruopščiai puoselėjamos kaip ir religinės prievolės.

Geografinė padėtis. Šalis yra Europos pietvakariuose ir užima 1/6 Pirėnų pusiasalio. Šiaurėje ir rytuose Portugalija ribojasi su Ispanija, o pietinę ir vakarinę pakrantę skalauja Atlanto vandenynas. Šalis nusidriekia 560 km iš šiaurės į pietus ir 220 km iš vakarų į rytus. Portugaliją į dvi dalis dalija Težo upė, prie kurios žiočių įsikūrusi Lisabona. Šiaurės Portugalija yra kalvota ir kalnuota. Aukščiausias čia yra 1993 metrų aukščio Serra da Estrela kalnas. Tai - populiari Portugalijos slidinėjimo vietovė. Į pietus nuo Lisabonos plyti lygumos. Šias sausas dykynes nuo pačiuose pietuose esančio kurortinio Algarvės regiono skiria Monšikės kalnų grandinė. Šaliai taip pat priklauso Madeiros ir Azorų salos Atlanto vandenyne. Pastarasis salynas nuo žemyninės Portugalijos nutolęs net 1200 km. Azorų salos yra žymios savo vulkanais - paskutinis vulkano išsiveržimas užfiksuotas vos prieš 50 metų. Portugalijos jūros ekonominė zona - vienuolikta pagal dydį pasaulyje.

Klimatas. Portugalija pasižymi ne per karštu ir ne per šaltu oru. Žiemą oro temperatūra svyruoja nuo 8 iki 16 °C ir saulė vidutiniškai šviečia penkias – šešias valandas per dieną. Priklausomai nuo aukščio, yra tokių vietovių, kuriuose spaudžia stiprus šaltukas. Žiemą ir pavasarį Portugalijoje dažni stiprūs lietūs. Pavasarį oras sušyla ir pasiekia 22 °C oro temperatūrą. Pavasarį saulė šviečia per dieną iki dešimt valandų. Vidutinė oro temperatūra vasarą yra apie 25 °C ir saulė peieną šviečia vienuolika, dvylika valandų.

Ekonomika. Iki pat XX a. antrosios pusės Portugalijos ekonomika gyvavo iš prekybos gamtiniais buvusių kolonijų ištekliais ir žemės ūkio. Kolonijoms atsiskyrus, šalis skurdo ir net buvo vadinama „Europos elgeta“. Situacija labai pasikeitė 1986 m., kai Portugalija įstojo į Europos Sąjungą. 1999 m. buvo įvestas euras, ir dabar šalies konkurencingumas vertinamas geriau negu Prancūzijos, Honkongo ar Airijos. Dauguma valstybinių įmonių yra privatizuotos, rinka liberalizuota, o gausios Europos Bendrijos finansinės injekcijos lėmė stabilų ekonomikos augimą. Pagrindinės pramonės šakos - naftos perdirbimas, automobilių, cemento, popieriaus, tekstilės, batų ir baldų gamyba. Šalis pirmauja pasaulyje pagal kamščiamedžio žievės gaminių produkciją. Pramonės centrai telkiasi centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Portugalijoje klesti statybų sektorius, tačiau du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto sudaro paslaugų sektorius, ypač - turizmas. Prieš pusę amžiaus žuvininkystė ir žemdirbystė buvo itin stiprūs ekonomikos ramsčiai, tačiau jų reikšmė dabar visiškai sumenko. Šalies pietuose gausiai auginami alyvmedžiai, kviečiai, kukurūzai ir vynuogės. Pasaulyje gerai žinomi stiprūs Portugalijos vynai portveinas ir madeira. Iš Pietų Portugalijos taip pat eksportuojami apelsinai ir kriaušės. Vidutinis atlyginimas šalyje 2007 m. buvo šiek tiek daugiau negu 800 eurų, tačiau tyrimai parodė, kad pagal gyvenimo kokybę šalis yra 19-ojoje vietoje pasaulyje ir lenkia tokias stipriai ekonomiškai išsivysčiusias šalis kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar Pietų Korėja.
 

Portugalijos regionas - Algarvė. Pačiuose Portugalijos pietuose esantis regionas yra taip pamėgtas įvairių šalių poilsiautojų: kasmet čia apsilanko apie 5 milijonai turistų.  Faro miestas Algarvės pakrantę dalija į dvi ryškiai besiskiriančias dalis. Į vakarus nuo Faro galima išvysti klasikinius atvirukų vaizdus: mažus užutekius ir įlankėles, supamas keisčiausių formų uolų ir fantastiškų grotų. Egzotiškiausiai pakrantė atrodo šalia kurortinių Lagoso, Armasaun de Peros ir Albufeiros miestų bei prie istorinio Sagreso miesto iškyšulio. Vakarinė pakrantės dalis labiau uolėta negu smėlėta, tačiau laukiniai paplūdimiai - neprilygstami. Į rytus nuo Faro iki pat Ispanijos sienos prie pat kranto gausu nedidelių smėlio salų, susipynusių į beveik ištisinę grandinę. Jas galima pasiekti keltais iš kiekvieno kurorto. Čia mažiau poilsiautojų iš užsienio, gerai jaučiama autentiška Portugalijos dvasia. Šiuose paplūdimiuose siūlomas visas vandens sporto pramogų spektras. Keliaujant į Algarvės gilumą atsiskleis krašto kontrastai. Smėlio ir uolų paplūdimius pakeis derlingos lygumos, kuriose stiebiasi vaismedžių sodai ir giraitės migdolų, kiekvieną pavasarį pražįstančių baltais žiedais. Dar toliau stūkso kamščiamedžiais apaugusios kalvos ir kalnai, užimantys pusę Algarvės krašto teritorijos.
Jūsų atostogos Algarvėje bus kupinos naujų istorijos žinių ir atradimų. Kiekviena išvyka primins kelionę laiku, kurioje susipažinsite su pačiu įvairiausiu kultūriniu palikimu. Miestuose ir miesteliuose išsibarsčiusios romėnų šventovių liekanos ir maurų laikų tvirtovės, puošnios bažnyčios ir Portugalijos jūrinę didybę menantys fortai. Ir dar daugybė kitų istorijos paminklų. Nėra vieno geriausio būdo pažinti Algarvės kraštą ir Portugaliją. Tai gali būti lėti pasivaikščiojimai po siaurų viduramžių gatvių, skersgatvių ir alėjų labirintą. Neskubūs pietūs ir vakarienė puikiame restorane. Naujos pažintys šurmuliuojančiame naktiniame klube. Pasivaikščiojimas po mišką, golfo partija, pirmasis bandymas išsilaikyti ant banglentės. Lepinimasis jūros bangomis ir saulės spinduliais aukštų uolų supamoje įlankoje. Iš Algarvės žmonės išvyksta šventai įsitikinę, kad pabuvojo Europos
rojuje.

verta aplankyti Portugalijoje?

  • Lisabona - Portugalijos sostinė. Tai miestas, kurį pasak legendų įkūrė graikų keliautojas Odisėjas. Mieste bei jo apylinkėse galime aptikti finikiečių, romėnų ir maurų paliktų pėdsakų. Kiekvienas akmuo čia gali papasakoti miesto istoriją: apie laimėjimus bei pralaimėjimus. Lisabonoje gausu romaninės, gotikinės, baroko, moderniosios ir postmoderniosios architektūros statinių sukuriančių skoningą miesto visumą. Ant septynių kalvų įsikūrusio miesto širdis - senamiestis Baxia - suprojektuotas tinkelio principu senamiestis buvo pastatyas po Didžiojo žemės drebėjimo. Šalia Težo upės esantis Alfamos rajonas visas stichines nelaimes išgyveno beveik nepaliestas.  Lisabona yra neatsiejama nuo fado muzikos klubų. Liūdnos, ilgesingos bliuzui prilyginamos dainos vakarais skamba kone kiekvienoje miesto gatvėje.
  • Faras - Algarvės krašto administracinis centras. Pirmieji čia įsikūrė romėnai, vėliau Faras tapo maurų kunigaikštystės sostine. Miesto centre stūkso XIII amžiaus katedra, o prieš ją - penkiais amžiais vėliau pastatyti vyskupo rūmai. Žengę truputį toliau nuo pamėgtų turistų gatvių. susipažinsite su visai kitokiu miestu: ramūs skverai ir medžiais apgaugusios alėjos, kaldintos geležies dirbiniais dekoruoti namai bei jachtų prieplauka.
  • Evora - vienas patraukliausių Portugalijos miestų. Aukščiausioje miesto dalyje į dangų driekiasi graktūs deivės Dianos šventovės likučiai. Unikalus miesto gatvių išplanavimas - maurų palikimas. Miestas tiesiog sužydėjo prieš penkis šimtus metų, kai jo valdymą perėmė įtakinga Avisų dinastija.
  • Obidosas ir Koimbra - Obidosas yra vadinamas "Vestuvių miestu", nes Portugalijos karaliai jį dovanodavo savo sužadėtinėms. Aukščiausioje miesto dalyje stūkso pilis, kurioje apsistodavo karaliai su žmonomis atvykusiomis apžiūrėti dovanos.  Miestas yra išlaikęs viduramžių dvasią. Į sienomis apsuptą miesto centrą galima pakliūti pro keturis vartus. Netikėto žavesio miestui suteikia faktas, kad kažkada jis buvo uostas. Koimbros miestas vilioja keliautojus tragiškiausia Portugalijos meilės istroij, taip pat Koimbra didžiuojasi vienu seniausiu universitetu Europoje, kurio vidaus patalpos dekoruotos auksu. Koimbroje veikia Portugalijos paminklų ir istorinių pastatų kopijų parkas.
  • Portas - antras pagal dydį Portugalijos miestas, įsikūręs Doro upės žiotyse. Būtent nuo šio miesto pavadinimo ir kilo šalies vardas. Tai - granito miestas, kartais pilkas ir paslaptingas, ypač kai jį uždengia nuo vandenyno pakyantis rūkas. Miestas įkurtas romėnų laikais. Tai nėra turistams blizginamas miestas, o savo kasdieniu gyvenimo žavintis judrus komercinis centras.

Mes rekomenduojame

Turite klausimų? Susisiekite!

Prenumeruokite karščiausius pranešimus tiesiai į Jūsų el. pašto dėžutę

Turite klausimų? Susisiekite!